Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Ką iš tiesų rinktis: sintetinius ar natūralius audinius?

audiniaiTurbūt retas kuris nusipirkęs naują drabužį pagalvoja apie tai, kokie audiniai buvo naudojami jį siūnant ir kokiomis savybėmis pasižymi tas audinys. Tai reikia žinoti, kad drabužis kuo ilgiau būtų kaip naujas. Neretai atidesni ir ypač besirūpinantys sveikata rinkdamiesi drabužius didžiausią dėmesį skiria jo natūralumui, ekologiškumui ir sveikumui. Tačiau ne visada šios sąvokos eina greta. Kas gali būti natūraliau už medvilninius marškinėlius? Tačiau ar žinote, kaip šis pluoštas buvo apdirbtas ir kokią įtaką medvilnės auginimas daro aplinkai? Žiemai daugiausia renkamės vilnonius drabužius tačiau ir jie dažnai turi sintetikos priemaišų. O į natūralius pluoštus, pvz., viskozę, žiūrima kaip į didžiausią sintetiką.

Jei prieš gerus 30 metų kas būtų iškėlęs natūralių ir sintetinių audinių priešpriešą, be jokios abejonės vienareikšmiškai būtų teigta, kad natūralūs audiniai yra kur kas geresni. Tačiau šiuolaikinė sintetika, neretai turi nepaneigiamų pranašumų prieš natūralų pluoštą. Be to, renkantis audinį, iš kurio pagamintas drabužis, reikia gerai pagalvoti apie tai, kokia veikla užsiimsite dėvėdami šį drabužį.

Sintetinių audinių era prasidėjo beveik prieš 80 metų. 1936 m. bendrovėje “Du Pont” buvo sukurtas. Amerikietiškasis nailonas (poliamidas). Jo masinė gamyba pradėta po trejų metų. Ši medžiaga dėl savo stiprumo ir lengvumo pradžioje buvo naudojama parašiutų gamyboje. Po metų poliamidinis pluoštas pradėtas gaminti ir Vokietijoje, o nuo 1944 m. jo gamyba imta intensyviai organizuoti TSRS. Jau po 30 metų nuo gamybos pradžios poliamidiniai pluoštai visame pasaulyje sudarė net 35,7 procentus visų sintetinių pluoštų. Jų gamybai naudojami organinės sintezės metu iš naftos, anglies ir gamtinių dujų gaunami produktai. Be to, tokių audinių gamyba yra žymiai pigesnė ir beveik neteršia gamtos, o šių pluoštų panaudojimo galimybės yra kur kas didesnės nei natūralių.

Šiuo metu, kai gyvenimo tempai iš tiesų gana dideli ir užsiimame įvairiomis skirtingomis veiklomis, nėra taip, jog vieną drabužį dėvime visais gyvenimo atvejais. Jei žmogus aktyviai sportuoja, tai gausiai ir prakaituoja, išskiria daug drėgmės. Šiuo atveju dėvėdamas natūralaus audinio aprangą jis nuolat bus šlapias. To padeda išvengti šiuolaikinė sintetika. Kita vertus, jei žmogus ne sportuoja, o ramiai sėdi biure, be abejo, ant kūno daug maloniau jausti drabužius, pasiūtus iš natūralaus pluošto audinio, be to, sintetinių audinių turimų savybių ir neprireiks.

Kaip jau minėta, sporto aprangoje pirmauja sintetiniai audiniai. Apranga, skirta intensyviam laisvalaikiui ar žiemos sportui, turi būti pagaminta iš dvisluoksnių medžiagų, kurių viduje esanti sluoksnis būtų sudarytas iš drėgmės neabsorbuojančio sintetinio pluošto siūlų, o išorinis – iš gerai drėgmę absorbuojančio pluošto, tokio kaip medvilnė. Tokiu atveju susikaupęs prakaitas labai greitai perduodamas į išorinį drabužio sluoksnį, iš kur jis išgarinamas į aplinką. Tuomet vidinis sluoksnis išlieka sausas arba greitai vėl tokiu tampa. Bėgiojant lauke geriausiai tinka iš neopreninio audinio pasiūti drabužiai. Jie sulaiko šilumą, tačiau leidžia odai kvėpuoti. Treniruoklių salėse puikiai tinka pati įvairiausia apranga: tai gali būti ir drabužiai iš nestoro neopreninio audinio ir nailono, tačiau daugiausiai kvėpavimo kūnui suteikia medvilnė.
Nors natūralūs audiniai turi labai daug pranašumų lyginant juos su sintetiniais, tačiau šiuolaikinė sintetika yra ypač kokybiška, tik svarbu pasirinkti tinkamą audinį kiekvienai situacijai: sportui, kelionei darbui biure ir pan. Be abejo, kokybiškų sportinių, laisvalaikio ar kelionių drabužių rekomenduojama ieškoti ne prekybos centruose ar turguose, o specializuotose parduotuvėse.

Audinius reikia derinti ne tik pagal veiklą, kuria planuojama užsiimti, bet ir pagal oro sąlygas. Po truputį vis artinantis žiemai vilna tampa nepakeičiama. Tai pats šilčiausias natūralus pluoštas, taigi, šaltu metų laiku iš jos pasiūti ar numegzti drabužiai yra nepakeičiami. Juk vis dažniau pasigirsta, kad vilną reikia prikelti naujam gyvenimui. Kadangi kurį laiką sintetiniai pluoštai buvo apėmę bene visą drabužių pramonę, buvo manoma, kad ji netgi gali išstumti natūralias medžiagas. Bet atėjus žiemai sintetika niekada nepakeis natūralios vilnos. Be to, esant labai šaltiems orams netgi medvilniniai, bambuko pluošto ar viskoziniai apatiniai drabužiai turėtų būti keičiami merinosų vilnos arba poliesterio mikropluoštų gaminiais. Naujausi sintetiniai pluoštai, o ypač įvairūs mikropluoštai, labai gerai praleidžia prakaitą, leidžia odai kvėpuoti, yra švelnūs, minkšti, nedirgina odos.

Taigi, galima būtų teigti, kad kalbant apie naudą sveikatai, greičiausiai vertingesni yra natūralūs pluoštai, tokie kaip vilna ar medvilnė. Tačiau norint praktiškumo, audinio kokybės ir ilgaamžiškumo, geriau rinktis sintetinį pluoštą. Ypač išskiriamas aukščiausios kokybės sintetinis pluoštas – akrilas. Poliesteris yra prasčiausias iš sintetinių pluoštų, jis mažiausiai panašus į natūralius audinius, teikia mažai šilumos, smarkiai elektrinasi, veliasi, “burbuliuojasi“. Daugelio oda jį sunkiai toleruoja. Kaip oda reaguoja į sintetinius audinius priklauso ir nuo kiekvieno odos savybių, pvz., nuo gimimo sausa ir jautri oda visiškai netoleruoja ne tik įvairių sintetinių audinių, bet ir vilnos. Netoleruojantiems privalu tokių audinių vengti, kadangi tankus sintetinis audinys neleidžia odai kvėpuoti ir natūraliai garuoti prakaitui.

(Visited 181 times, 1 visits today)