Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2011 m. – 142, 2010 m. – 139). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.
2011 m. konkurencingumo tyrimo duomenimis, trečius metus lydere pagal bendrąjį konkurencin-gumo indeksą išlieka Šveicarija, 2009 m. aplenkusi daug metų pirmavusią JAV, kuri 2011 m. buvo penkta. Lietuva pagal šį indeksą iš 47 vietos pakilo į 44, Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, 2011 m. pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.
Pagal pagrindinių reikalavimų indeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2011 m. pirmą vietą užėmė Singapūras, aplenkęs 2010 m. šioje srityje pirmavusį Honkongą (2011 m. – antras), trečią – Šveicarija. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo iš 52 į 49. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai – makroekonominė bei institucinė aplinka.
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmavo Singapūras, antroji buvo Šveicarija, aplenkusi Honkongą, kuris liko ketvirtas, trečioji – JAV. Lietuva pakilo vienu laipteliu – iš 49 į 48, o Latvija – devyniais – iš 63 į 54 vietą. Nors ir smuktelėjusi dviem pakopomis, Estija lenkia kitas Baltijos šalis (36 vieta). Kaip ir praėjusiais metais, gerai vertinama Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – 26 vieta ir technologinė parengtis – 34 vieta. Prasčiausiai vertinama Lietuvos finansų rinkos plėtra – 89 vieta – ir rinkos dydis – 79 vieta.
Pagal inovacijų ir verslo lankstumą (sofistikaciją) 2010 m. pirmavusi Japonija liko trečia, lyderės pozicijas užleisdama Šveicarijai, antroji buvo Švedija. Daug metų lyderiavusi JAV 2010 m. užėmė ketvirtą, o 2011 metais – šeštą vietą. Lietuva pagal šį subindeksą iš 48 vietos nusileido į 50 vietą. Latvija pakilo net trylika laiptelių ir užėmė 64 vietą (2010 m. – 77), Estija – pakilo aštuoniais ir yra 37 vietoje.
2011–2012 m. valstybių konkurencingumo ataskaitoje Lietuva gerai vertinama pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (8 vieta), judriojo ryšio abonentų ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių (atitinkamai – 11 ir 12), moterų užimtumą (20), ŽIV/AIDS ligų prevenciją (21), interneto spartą (27), geležinkelių infrastruktūros kokybę (25), galimybę naudotis internetu mokyklose (27), kelių kokybę (32), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (31) ir kūdikių mirtingumo rodiklį (32).
Lietuva prastai vertinama pagal apmokestinimo mastą ir poveikį (124), valstybės biudžeto subalansavimą (123), valdžios reguliavimo naštą (111), rinkos dydį (108), valdžios sektoriaus išlaidavimą (104), oro transporto infrastruktūros kokybę (109), paskolų prieinamumą (114), antimonopolinės politikos veiksmingumą (111), protų nutekėjimą (117), visuomenės pasitikėjimą politikais (110), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (107), klasterių išvystymo lygį (114), oro linijų keleivių vietų, tenkančių vienam kilometrui, skaičių (104), rizikos kapitalo prieinamumą (101), valdžios sektoriaus apsirūpinimą pažangiomis technologijomis (96).
Remiantis bendrojo konkurencingumo indekso vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, priskiriama šalims, pereinančioms į inovacijomis grindžiamą (žinių) ekonomiką.
Parengta remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.
Kretingos.info
