25 C
Tauragė
Šeštadienis, 24 liepos, 2021

5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo

Ar jau skaitėte?

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti.

Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc. 15-24 metų amžiaus jaunuolių negali susirasti darbo. Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Deja, mes turime kitą nemažiau opią jaunimo problemą.

Nedarbo lygis apie šios amžiaus grupės veiklą ir problemas pasako ne viską  iškalbingesni yra kiti statistiniai rodikliai. Šiuo metu net du trečdaliai jaunuolių yra neaktyvūs darbo rinkoje – nei dirba, nei ieško darbo. Nieko nuostabaus, sakysite, nes tokio amžiaus žmonės turi būti mokyklose, kolegijose ar universitetuose.

Tačiau kitų ES šalių rodikliai rodo, kad kažkas su Lietuvių akytumu darbo rinkoje yra negerai. Štai, pavyzdžiui, 67 proc. Olandijos ir net 76 proc. Islandijos jaunuolių yra aktyvūs darbo rinkoje. Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Austrijoje beveik du trečdaliai jaunuolių taip pat dirba arba ieško darbo. Akivaizdu, kad šiose valstybėse gyventojų išsilavinimas yra svarbus prioritetas, o jos yra tarp konkurencingiausių pasaulyje. Iš kur atsiranda atotrūkis tarp jų ir Lietuvos? Tam yra mažiausiai penkios priežastys.

Pirma, Lietuvoje moksleiviai mokyklą lankyti pradeda vėliau nei galėtų. Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice” duomenimis, lietuviai mokyklą pradeda lankyti būdami septynerių metų. Palyginimui, Anglijoje, Velse, Škotijoje ir Maltoje mokyklą privaloma pradėti lankyti sulaukus penkerių, o Šiaurės Airijoje – ketverių metų. Tiesa, riba tarp ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo nėra griežta ir skirtingose valstybėse pirmokai ir „darželinukai” gali mokytis tų pačių dalykų. Tačiau Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas, deja, nėra privalomas. Be to, vėl deja, jis ne visada sukoncentruotas į kompetencijų ugdymą, o ne šiaip laiko praleidimą.

Antra, Lietuvos moksleiviai per ilgai (ilgiausiai!) atostogauja. Europos Komisijos duomenimis, Vokietijoje, Olandijoje ir JK moksleivių vasaros atostogos trunka 6 savaites. Lietuvoje, Latvijoje ir Turkijoje vasaros poilsis arba neretai dykaduoniavimas trunka 13 savaičių. Tokios ilgos vasaros atostogos būtų pateisinamos, jei jų metu jaunuoliai turėtų pakankamą pasirinkimą įperkamų neformalaus ugdymo alternatyvų. Deja, dažnai taip nėra, ir tėvams neretai vasaros laikotarpis yra papildomas rūpestis – kur palikti ir kaip užimti vaikus, kurių atostogos mažiausiai dvigubai ilgesnės nei tėvų?

Trečia, Lietuvoje dirbtinai ir be reikalo ištęstos ir universitetinės studijos. Lietuva viena iš paskutiniųjų Europoje įgyvendina dar 1999 metais pasirašytos Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė” tikslus ir gaires. Beveik visose ES valstybėse bakalauro studijos, tose mokslo kryptyse kur įmanoma, trunka trejus metus, o Lietuvoje ketverius. Magistrantūros studijos daugelyje ES šalių trunka nuo metų iki pusantrų, Lietuvoje beveik visur dvejus metus. Tiesa, įstatymai jau adaptuoti, tačiau realybė išlieka nepakitusi – universitetų pajamos priklauso nuo to, kiek laiko studentas praleidžia mokymo institucijoje, todėl jie nėra suinteresuoti koncentruoti studijų į trumpesnį laikotarpį.

Ketvirta, absoliuti dauguma vidurinę mokyklą baigusių jaunuolių renkasi aukštąjį, o ne profesinį išsilavinimą. Deja, neretai universiteto ar kolegijos diplomą gavę jaunuoliai darbo rinkoje dirba darbus, kuriems reikia profesinio, o ne universitetinio ugdymo. Prestižo ir statuso kriterijus nusveria praktiškumą. Be to, baigę bakalauro studijas lietuviai skuba ne įgyti praktinės patirties ir suvokti, kur reikia gilinti žinias, bet tęsia studijas magistrantūroje. Neretai magistrantūros studijų programos atkartoja pirmos pakopos studijas, sukurdamos nedaug pridėtinės vertės.

Galiausiai, studijos Lietuvoje retai yra suderinamos su dalyvavimu darbo rinkoje. Mažiau nei dešimtadalis jaunuolių Lietuvoje tuo pačiu metu ir mokosi, ir dirba. Palyginimui, šias dvi veiklas derinančių jaunuolių Olandijoje, Šveicarijoje ar Danijoje yra apie 40 proc. Blaškymasis studijų metu gal nėra gera idėja, tačiau pažangiausių ir turtingiausių pasaulio valstybių patirtis rodo, kad studijos ir darbas gali būti suderintos ir papildyti vienas kitą. Šiuo metu studentų praktika įmonėse išlieka formali, ir jos trukmė yra per maža tam, kad būtų galima gauti apčiuopiamos naudos.

Nekyla abejonių, kad XXI amžiuje kaip niekada anksčiau kokybiškas išsilavinimas lems žmogaus asmeninę ir profesinę sėkmę. Tačiau, priešingai nei praeityje, vis daugiau galimybių mokytis ir tobulėti bus galima už formalaus ugdymo institucijų ribų. Nuotolinio mokymosi platformos jau dabar leidžia nemokamai išklausyti geriausių pasaulio universitetų paskaitas. Geriausi darbdaviai ne tik įgalina, bet ir skatina ar net reikalauja iš darbuotojų nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo.

Nėra tokio dalyko, kaip perteklinis išsilavinimas. Visos žinios, kiekvienas naujas gebėjimas padeda tapti įdomesniu, naudingesniu ir pilnavertišku visuomenės nariu. Tačiau perteklinis studijavimas įmanomas – žinių ir įgūdžių kaupimas yra laikui imli veikla, ir turi alternatyviuosius kaštus. Dirbtinis jaunuolių užlaikymas mokymo institucijose, pasiūlančiose mažėjančią ribinę naudą, atima iš jų galimybę mokytis ir tobulėti darbo vietoje. Tai ypač svarbu valstybėje, kurioje vis sparčiau traukiasi darbingo amžiaus gyventojų skaičius, ir vis labiau trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Nerijus Mačiulis
„Swedbank” Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

 

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img