Tragiška užduotis šių dienų mokiniui: ramiai pasėdėti, nurašyti ir kažką pabraukti

0
100

„Šios kartos mokiniams labai sunku išlaikyti dėmesį. Jie negali tiesiog ramiai sėdėti, kažką nurašyti nuo knygos ir pabraukti – jiems čia tragiška užduotis“, – sako pradinių klasių mokytoja Rima Berčiūnienė. Nors užduotis „nurašyti ir pabraukti“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti garantuojanti tvarką ir ramybę, neva visi mokiniai tyliai susikaupę dirbs, 27 metus mokytoja dirbanti Rima sako: „Jei klasėje norite chaoso, skirkite tokią ar dar nuobodesnę užduotį ir pamatysite kaip išsvajota ramybė virsta niekais.“

Mokytis lyg žiūrėti serialą – įdomu, kas bus toliau

„Šių dienų mokiniams įdomu, kai užduotis keičia užduotį, kai rezultatas gaunamas greitai, kai jie patys gali pažinti, eksperimentuoti, tyrinėti. Mokiniams įdomu, kai yra intriga. Tada jie laukia, kas bus toliau“, – mintimis dalijosi Rima.

Įdomus mokymas(is) turėtų būti panašus į gerą serialą, kai žiūrovas taip įtraukiamas, jog nori žiūrėti dar ir dar. Įtraukime slypi gero filmo sėkmė. Visa tai gali būti pritaikoma ir praktiškai ugdant pagal integruoto ugdymo metodiką (šiuolaikiškas metodas, pagrįstas mokomųjų dalykų jungimu pagal temas). „Taip. Norint išlaikyti vaikų dėmesį penkias pamokas, mokytojui reikia labai daug ruoštis. Kartais tikrai pritrūksta ir idėjų, ir laiko, bet stengiesi kiek gali, nes matai, kokie susidomėję yra vaikai“, – pastebi Rima.

Viena tema – skirtingi požiūrio kampai

Integruoto ugdymo stiprybė – vientisas pasaulio vaizdas. „Tradiciniuose vadovėliuose yra taip: šiandien per gamtos pamoką kalbame apie Lietuvą, rytoj jau apie varliagyvius. Mes naudojame „Vaivorykštės“ vadovėlius ir čia viskas kitaip. Kiekvienam mėnesiui yra skirtinga tema, visų jų centre – pasaulio pažinimas, aplink sukasi kiti mokomieji dalykai. Pavyzdžiui, kai buvo tema „Pažįstu gamtą“, skaitėme tekstus apie gyvūnus per lietuvių kalbos pamoką, skaičiavome paukščius per matematiką. Per gamtos pamoką kalbėjome apie Lietuvos ir pasaulio gyvūnus, ėjome į gamtą. Per dailės pamoką karpėme gyvūnų trafaretus ir pasiėmę juos ėjome į lauką, pridėjome prie krūmo, prie sienos, fotografavome ir taip kūrėme paveiksliukus, nors jau buvo šalta mokiniai sakė „mokytoja, dar truputį“. Žiūrėjome video medžiagą apie beglobius gyvūnus, surengėme akciją skirtą padėti jiems. Būtent taip atsiranda visuminis matymas, viskas sukasi apie tai, ko vaikui reikės gyvenime. Be to, nebelieka mėtymosi nuo vienos temos prie kitos, vaikai įsigilina į vieną temą ir lengvai ją įsisavina“, – skirtumus akcentuoja mokytoja.

„Naujųjų vadovėlių stiprybė – kalbėjimas apie tokio amžiaus vaikui rūpimus klausimus ir problemas. Natūralu, jog apie tai, kas vaikui aktualu, jis nori pasisakyti, pasidalinti asmenine patirtimi, diskutuoti. Visose pamokose yra skatinamas bendravimas ir bendradarbiavimas. Mokiniams siūloma dirbti poromis, grupėmis ar visiems kartu, o mokytojui „Vaivorykštėje“ pateikiamos užduotys leidžia organizuoti pamoką atsižvelgiant į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes“, – teigia „Šaltinio“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Baronienė.

Pokyčius pastebi ir tėvai

„Man svarbu, kad mano dukra mokėtų ne tik rašyti, skaityti ir skaičiuoti, bet gebėtų analizuoti, lyginti bei kritiškai mąstyti. Nors pagal naująją metodiką ji mokosi dar tik antrus metus, rezultatai akivaizdūs“, – sako trečiokės mama Sandra ir priduria, jog toks inovatyvus ugdymo proceso organizavimas bei dėmesio atkreipimas į besimokančiųjų poreikius lavina kūrybiškumą, smalsumą, atvirumą naujovėms, kartu padeda sutelkti dėmesį ir lengviau įsisavinti informaciją. Sandra pastebi ir tai, jog „pradinukų kuprinės dažnai yra sunkesnės nei turėtų būti, nauji vadovėliai išsprendė ir šią problemą – vienas vadovėlis ir vienos pratybos visoms pamokoms“.

Programa ta pati, būdai – skirtingi

„Kai pradėjau dirbti pagal integruoto ugdymo vadovėlį, iš pradžių tikrai jaudinausi, ar spėsime kartu su programa, ar vaikai tikrai supras. Juk programa – visiems ta pati. Visi turime dirbti pagal ją, tačiau galime tai daryti skirtingai – integruotas mokymas vienas iš būdų. Metų gale mokiniai laikė standartizuotą testą. Rezultatai buvo aukštesni už kitų klasių ir apskritai pasiekimai buvo aukšti“, – pasakojo Rima ir pridūrė, jog „lyginant su ankstesnėmis kartomis, šiai trūksta loginio mąstymo. Žvelgiant į klasę, spręsti loginius uždavinius daugumai sudėtinga, tačiau jiems pasiūliau Rubiko kubą ir jiems tai labai patiko. Tiesa, verslumas – dar viena sritis, kurią stipriname. Mokomės generuoti idėjas, jas išreikšti, bendrauti, dirbti komandoje ir tai duoda rezultatų. „Lietuva Junior Achievement“ (verslo idėjų pristatymo) konkurse mokinių pristatytos idėjos laimėjo net tris nominacijas“.

Mokslo ir verslo darnos rezultatas

Ypač dažnai kalbama apie tai, kas mokyklose yra blogai, kad mokymo metodai pasenę ir apie daugybę panašių dalykų, tačiau daug rečiau diskutuojama kas yra gerai, apie pavyzdžius, kurių norėtųsi matyti daugiau. Pokalbis su Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos mokytoja Rima yra būtent toks – iliustruojantis, jog įdomus, įtraukiantis, šiuolaikiškas ugdymas egzistuoja, tačiau jo pritaikymas, tenkantis vien mokykloms pečiams yra per didelė našta.

„Mokykla iš savo biudžeto tokiems vadovėliams kaip „Vaivorykštės“ pinigų paprasčiausiai negali skirti. Pirmais metais juos mums padovanojo „Mantingos labdaros ir paramos fondas“, kitąmet dalį vadovėlių išlaidų padengė mokykla, likusią dalį – „Mantingos“ fondas. Šie metai dar tik prasidėjo, bet mokykla jau sulaukė trečiojo integruotų vadovėlių papildymo, kurį vėlgi skyrė fondas. Šie vadovėliai skirti pirmokėliams. Tai, kad šiandien galime būti integruoto ugdymo pranašais savam mieste yra mokslo ir verslo darnos rezultatas“, – kalbėjo mokytoja Rima.

Ne tik dėti viltis, bet ir padėti

„Vaikų ugdymas nėra vien mokyklos reikalas, juk tai mūsų visų ateitis. Prie to, kokį ugdymą norime matyti, turime prisidėti patys. Darbais. Ne vien žodžiais. Tie darbai nebūtinai turi būti dideli. Tėvų indėlis: pagalba mokytis namuose, sudominti ir pan. Verslas neturi galimybių ateiti ir išmokyti, bet mes, kaip verslo atstovai, norime, kad jaunuoliai pas mus ateitų dirbti gerai paruošti, verslūs, atsakingi, kūrybiški ir ambicingi. Asmenybė neužauga per vieną dieną. Pamatai statomi jau pradinėse klasėse. Verslas neturi nusiplauti rankų, turi būti darna. „Mantingos labdaros ir paramos fondo“ kryptis – švietimas. Švietimo iniciatyvų palaikymas Marijampolės mieste. Norime, kad jauni žmonės po studijų sugrįžtų į gimtąjį miestą ir kurtų jame pridėtinę vertę, todėl turime ne tik dėti viltis į juos, bet ir padėti“, – mintimis dalijosi „Mantingos labdaros ir paramos fondo“ įsteigėjas „Mantinga“ valdybos pirmininkas Klemencas Agentas.