Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos spaustuvininkai atkreipia dėmesį į būtinybę išsaugoti spausdintą žodį ne tik kaip tautos kultūrinę savastį ar galimybę išlaikyti tapatybę globalėjančiame pasaulyje, bet ir kaip intelektinio bei kultūrinio paveldo garantiją.
„Matome, kaip sparčiai kinta technologijos – jau dabar sunkiai rasime, kur perskaityti prieš dvidešimtmetį naudotą laikmeną, tad kas gali užtikrinti, jog praėjus dar 20-čiai metų, galėsime naudotis šiandien skaitmenintomis knygomis, kad jos apskritai išliks, net ir inovatyviausiose laikmenose, po 200 ar daugiau metų? – retoriškai klausia Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) prezidentė dr. Erika Furman. – Todėl labai svarbu, kad technologinės galimybės neužliūliuotų, ir greta jų išliktų laiko patikrintos vertybės, šiuo atveju – spausdintos knygos“. Pasak LISPA vadovės, spaustuvininkai nesiūlo atsisakyti šiuolaikinių technologijų, lengvinančių gyvenimą bei leidžiančių komunikuoti su visu pasauliu čia ir dabar: „Naujausios technologijos neturi konkuruoti su klasikinėmis vertybėmis, todėl, norint išsaugoti tautos kultūrinį bei istorinį palikimą, būtina pildyti šalies bibliotekas spausdintomis knygomis, tuo pat metu jas tiražuojant plačiajai visuomenei ir įvairiose laikmenose“.
Dr. E. Furman pabrėžia, kad Lietuvos spaudos pramonė, net ir būdama inovatyvus šalies pramonės sektorius, išplėtęs veiklą į užsienio rinkas, ir jose vertinamas už technologines galimybes bei kokybę, visada save siejo su tautos švietimu per knygą. „Spaustuvininkai tiesiogiai prisidėjo prie pasaulyje analogų neturinčio reiškinio – knygnešystės, ir tai buvo turbūt vienintelė kontrabanda žmonijos istorijoje, pasitarnavusi tokiam kilniam tikslui – kalbos, rašto ir tautiškumo palaikymui, – sako LISPA vadovė. – Todėl, pelnytai laikydami gegužės 7-ąją savo profesine švente, šią, Lietuvai svarbią dieną, jaučiame moralinę pareigą perspėti apie gresiantį pavojų mūsų pamatiniam paveldui, jei pasikliausime vien naujomis
Kretingos.info
