Nuo 2004 metų, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalis tapo realia pretendente gauti ES struktūrinių fondų paramą. Tačiau su kiekviena skiriama pinigų suma įmonėms buvo keliami ir atitinkami reikalavimai. 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai ir kitoms ES šalims bus skiriama 6,709 mlrd. eurų vertės parama, kurią gauti siekiantys verslo vienetai turės pateikti tam tikrus rodiklius, bylojančius apie organizacijos veiklą. Deja, ankstesnė praktika parodė, jog kai kuriais atvejais nurodyti duomenys stipriai skiriasi su realybe, todėl įmonės šansai gauti ES paramą, neabejotinai, sumažėja.
Atitikimas kriterijams
Remiantis Europos Sąjungos nuostatais, visos valstybės, siekiančios gauti ES paramą, privalo atlikti finansuojamų programų vertinimą. Tik atitikus nustatytus kriterijus, šalyje veikiančioms įmonėms gali būti skiriami pinigai. Vertinimas prasideda nuo viešosios politikos analizės ir apima tokius jos kriterijus kaip tinkamumas, efektyvumas, rezultatyvumas, tvarumas, poveikis bei naudingumas. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, sudaromi Europos Sąjungos finansuojamos programos vertinimo klausimai bei vertinama programa. Nuo 2014 iki 2020 metų Europos Sąjunga yra numačiusi skirti 6,709 mlrd. eurų tikslingai Europos regionų, socialinio gyvenimo, jaunimo užimtumo projektų ir kt. plėtrai. Nemaža dalis Lietuvos įmonių šiandien vis dar tebeteikia paraiškas, bet ne viena jų susiduria su esminiu klausimu: kaip ir kokius rodiklius nurodyti paraiškoje, kad ES parama pasiektų ir jų biudžetus?
ES parama įvairioms verslo sritims
28 valstybes vienijančios Europos Sąjungos pamatinių vertybių solidarumo ir sanglaudos atsispindėjimas yra būtina sąlyga teikiant prašymus ES paramai gauti. Vidutiniškai 60 proc. visų Lietuvos pareiškėjų gauna Europos Sąjungos skiriamų pinigų. Žinoma, reikia nepamiršti, kad šis skaičius gali kisti, nes viskas labai priklauso nuo priemonių, pagal kurias pareiškėjas teikia paraišką.
Statistikos duomenimis, daugiausiai paraiškų yra pateikusios gamyba užsiimančios įmonės, norinčios įsigyti įvairius įrengimus. Modernios technologijos joms būtinos dėl didesnio darbo našumo, veiklos plėtros ar sklandesnio kokybės užtikrinimo. ES parama skiriama objektams, kurie turi pridėtinę vertę valstybei, todėl pinigai skiriami ne tik gamybai, bet ir viešiesiems objektams, tarkime ligoninėms, mokykloms ar kt.
Pagal Europos Sąjungos 2014-2020 metų strategiją inovatyvi Lietuva yra prioritetas, į kurį turi atsižvelgti be išimties visos įmonės ar projektai, teikiantys paraiškas dėl ES paramos. Šiandien kol kas daugiausiai dėmesio skiriama veiklos sritims, susijusioms su amatais.
Nustatomi rodikliai – skiriasi
Įmonei pasiryžus rašyti paraišką dėl ES paramos, ji privalo pateikti tam tikrus rodiklius. Nors paprastai šie duomenys skirstomi į fizinius bei finansinius, labai dažnai reikalingi pretenduojančių verslo subjektų rodikliai skiriasi, kadangi verslo sritims galioja ne vienodi reikalavimai. Rodikliai nustatomi kiekvienai priemonei atskirai, pavyzdžiui, kiek darbuotojų įdarbinti arba koks turi būti įstatinis kapitalas. Bene vienas svarbiausių akcentų pareiškėjui – skolų valstybei neturėjimas.
Melagingi rodikliai
Dažnai pildydami paraiškas, lietuviai nusimato per aukštus veiklos rodiklius (per didelį pelną, darbuotojų kiekį, darbo užmokestį ir pan.), kuriuos vėliau sunkiai pasiekia. Tai – viena didžiausių klaidų ir tuo pačiu problemų, pildant ES paramos gavimo paraiškas. Neįvykdyti planai dėl pervertintų savo galimybių ar norų lemia, ar įmonė galės pasinaudoti ES parama, ar ją visgi turės grąžinti.
Kai kurios įmonės specialiai meluoja apie savo rodiklius. Taip projektą rengiančios įmonės kartais daro, siekdamos gauti sėkmės mokestį. Šiuo metu didelė dalis skelbiasi, kad rengia projektus tik už minėtąjį sėkmės mokestį, tad žmonės pasitiki, juk žadama garantuota sėkmė. Tačiau tokiose situacijose neretai slypi dirbtinai išaukštinti rodikliai.
Pretenduojantys gauti ES paramą, priklausomai nuo veiklos srities ir rodiklių, gali gauti nuo 1000 iki 4 mln. ir daugiau eurų. Paprastai per 3 mėnesių laikotarpį, sužinojus, ar parama skirta, reikia ruoštis vykdymui bei nuolatiniam jo tikrinimui.
Projektus tikrina administruojanti agentūra, pagal nustatytas taisykles. Agentūroms reikia pateikti dokumentaciją numatytais terminais. Visa kita – jų rūpestis.
Profesionalių konsultacijų svarba
ES parama – atsakingas žingsnis kiekvienai įmonei ar fiziniam asmeniui, juolab kad tai gali lemti jos sėkmę ateityje. Klaidų paraiškų teikimo procese išvengiama dirbant su profesionalia konsultantų komanda. Viena tokių – UAB ,,Innoera“. Įmonės patirtis leidžia pasiūlyti profesionalią pagalbą, aktyviai įsijungiant į procesą, rengiant paraiškos dokumentus. Taip pat „Innoera“ turi išskirtinę teisę bei dalyvauja teikiant pasiūlymus, tobulinant Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos priemonių atrankos kriterijus ir aprašus. Kreiptis pagalbos gali ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslininkai. Profesionalios konsultacijos investiciniais bei marketingo klausimais bei partnerystė 5 metus po paramos skyrimo – tai įmonės „Innoera“ kompetencijos.
Taigi, jei turite verslo idėjų, tačiau nepakanka lėšų joms įgyvendinti, Europos sąjungos parama gali tapti tikru išsigelbėjimo šiaudu. Visgi nevertėtų pamiršti, jog skaidrumas vykdant ES remiamus projektus, yra būtina sąlyga, kurios be išimties turi laikytis visi. Sena tiesa apie melo kojas versle itin greitai atskleidžia neaiškius įmonių užmojus, o tada apie bet kokius pinigus galima pamiršti. Susidūrus su klausimais ar tam tikromis problemomis, verta pasitarti su profesionalais, antraip, pasekmių dėl nežinojimo ar tyčia, galima susilaukti išties skaudžių.
