8.7 C
Tauragė
2024 / 03 / 28

Aiškina valstybės praturtėjimo receptą – viskas prasideda dar mokyklos suole

Ar jau skaitėte?

Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos nuotrauka.
Jau ne vienerius metus Lietuva bando prasimušti tarp Europos inovacijų lyderių. Tačiau nepaisant investicijų, kol kas tarp pačių geriausių nepatenkame – pagal skaitmeninės ekonomikos indeksą ES esame per vidurį, 12 vietoje. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius aiškina – ekonomiškai stipriausios ES šalys visų pirma žvelgia į švietimą, tad Lietuvai stiprinti inovacijų rinką bei pragyvenimo lygį reikia atsigręžiant į jauniausius piliečius. Siūlo atsisukti į skandinavus Pasaulio banko duomenimis, pasauliniu mastu darbuotojo valandinis užmokestis pakyla 9 proc. su kiekvienais papildomais mokslo metais. Tačiau beveik tas pats galioja ir valstybiniu mastu – šalys, kovoje su skurdu pasitelkusios švietimą, ne tik kilsteli pragyvenimo lygį, bet ir gyvenimo kokybės indeksą. Aiškiausias pavyzdys – Skandinavijos šalys, ypač Suomija. Joje naudojamas tarpdisciplininis mokymo modelis, pamokose įtraukiama kuo daugiau praktinių užduočių, nuo pat mažens kuriama pilietiškumo samprata ir ugdomas kritiškas analitinis mąstymas. Rezultatas – geriausios švietimo sistemos titulai ir bene mažiausia socialinė atskirtis pasaulyje. „Suomija yra puikus pavyzdys, kaip įmanoma suderinti stabilų ekonomikos augimą ne tik su stipria socialine, sveikatos bei švietimo politika, bet ir su aplinkosauga. Žinoma, rytoj mes netapsime Suomija, bet galime analogiškai kaip ši šalis nuo pat pirmųjų klasių ar darželio ugdyti skaitmeninius įgūdžius, leisti jaunajai kartai prisitaikyti prie Ketvirtosios pramonės revoliucijos pasaulio“, – sako A. Pranckevičius. Šiandien Lietuvoje šiuos tikslus dažnai įgyvendina neformalaus ugdymo iniciatyvos. Viena tokių – „Pildyk“ remiami „Kompiuteriukai vaikams“, šiemet 20 šalies mokyklų išdalinę „Micro:bit“ kompiuteriukus. Daugiau kaip 6 tūkst. 5-8 klasių moksleivių pasiekusiais kompiuteriukais galima žaislams suteikti naujus judesius, balsus ar kitas funkcijas, o sukurtą žaislą valdyti specialia mobiliąja programėle. Programavimo mokančios akcijos itin svarbios, nes kai kuriose mokyklose tik jos leidžia vaikams IT mokytis praktiškai. Lietuvoje – paradoksalūs kontrastai Pasak A. Pranckevičiaus, ES pozicija yra tiesiogiai sieti švietimą su ekonominiu valstybių augimu. „Lietuvos švietime matome ne vieną paradoksą: Europoje pirmaujame pagal aukštojo mokslo diplomų skaičių ir išleidžiame švietimui daugiau nei ES vidurkis, tačiau šios investicijos dažnai pasirodo neefektyvios, o atotrūkis tarp regionų ir miesto mokyklų kokybės tik auga. Ypač ryškiai matome, kad Lietuva atsilieka modernių sričių, tokių kaip programavimas, švietime“, – teigia EK atstovas. Anot jo, didžiausios inovacijų įmonės šiandien susitelkusios JAV ar Kinijoje, tad neinvestuodama į IT švietimą, Europa rizikuoja pralaimėti joms konkurencinę kovą. Ypač ši žinutė svarbi Lietuvai. „Norime tapti skaitmenine lydere ir šiandien išties neblogai atrodome pagal savo IT infrastruktūros gebą, 4G technologijas, pagal skaitmeninės ekonomikos indeksą esame stabilioje 12 vietoje ES. Bet nepaisant to, švietimo srityje kol kas matomas mažesnis potencialas. Tačiau Lietuva turi fantastišką galimybę ir daug labai gabių žmonių, tad norint tapti viena ES skaitmeninių lyderių reikia tik daugiau investavimo į jaunąsias kartas nuo pat pirmųjų klasių“, – analizuoja A. Pranckevičius. Postūmis neformaliam švietimui Anot jo, labai svarbios ir neformalaus švietimo iniciatyvos – jos sėkmingiau pasiekia regionus bei ugdo tokias kompetencijas kaip skaitmeninis raštingumas, kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti komandoje ir t.t. Todėl kartu su „Pildyk“ vykdomos neformalaus švietimo akcijos „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“ tikslas – ne tik suteikti vaikams galimybę praktiškai mokytis programavimo, bet ir padėti mokytojams – su „Micro:bit“ dirbti apmokyta daugiau kaip 500 švietėjų. „Neformalus švietimas yra vis svarbesnė sistemos dalis. Valstybių ir institucijų pareiga yra užtikrinti formalaus švietimo kokybę, bet kartu ir sudaryti terpę plėstis neformalaus švietimo iniciatyvoms. Lietuvoje mažesnėse gyvenvietėse būtent neformalus švietimas užkamšo programavimo ir skaitmeninio raštingumo spragas, tačiau turime kalbėti ne tik apie jas – labai svarbios ir debatų ar pilietiškumo programos“, – tiki Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius. Andrius Baranauskas „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse

TOP naujienos

Norint nesuklysti renkantis specialybę, reikia skirti laiko savianalizei

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) Aida Staputytė studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką. Tarp studentės giminaičių – dar penki pedagogai: mama, seneliai ir krikštatėviai. Mergina pasakoja, jog...

Lietuvoje mamos bankrutuoti negali

Klaidžiojant lietuviškojo fizinių asmenų bankroto labirintais, galima ir pasiklysti. Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo tik 2013 metais, todėl tai yra gana naujas ir...

Kaip tarpukario studentai švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius? 

Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti...

Palanga kviečia švęsti – antrąją šv. Velykų dieną vyks margučių ridenimo čempionatas

Antrąją šv. Velykų dieną, pirmadienį, Palanga pakvies pramogauti – jau tapo tradicija, kad Jūratės ir Kastyčio skvere ties jūros tiltu vienos iš gražiausių pavasario...

Samagono varyklos – net daugiabučiuose?

Nors daugiausia nelegalaus alkoholio distiliato, kitaip dar vadinamo samagonu, varyklų policija aptinka miškuose, tačiau pastaruoju metu šio produkto gamintojai savo „verslą“ vis dažniau perkelia ir į miestus. Pareigūnai tvirtina, kad pasitaiko net tokių atvejų,...

Kodėl jauni žmonės studijoms renkasi užsienio universitetus

Nors Lietuvos vyriausybės strateginės analizės centro (Strata) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2028 m. sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje bus 3,4 tūkst. specialistų didesnis nei 2018 m. dirbusių sveikatos specialistų skaičius, gydytojų rezidentų finansavimas valstybės...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS