Nors atrodo, kad apie antstolius yra kalbama itin daug, tačiau ne kiekvienas žino, kas antstolius skiria, kokie reikalavimai jiems keliami, kokią veiklą jie vykdo, kokios jų teisės ir pareigos ar pan. Be to, antstolių atsakomybė yra numatyta įstatymų, todėl antstoliai, kaip ir kiekvienas valstybės darbuotojas, privalo vengti pažeidimų savo veikloje. Šiandien vis daugiau žmonių kreipiasi į antstolius prašydami vienos ar kitos paslaugos, todėl kiekvienam pravartu žinoti, kokia veikla antstoliai užsiima ir kokias paslaugas jie teikia.
Antstolis yra fizinis asmuo, kuris turi įgaliojimus vykdyti teismo sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai gali teikti Antstolių įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jiems atlikti antstolio funkcijų. Antstolius skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliu, keliami gana aukšti reikalavimai. Antstoliu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, kuris ne mažiau kaip vienerius metus buvo antstolio padėjėju ir laimėjo viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbo teisinį darbą ir laimėjo viešą konkursą. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus. Antstoliu paskirtas asmuo įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.
Antstoliai vykdydami savo veiklą privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstoliai gali teikti ir šias paslaugas: saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese, konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo, teikti teisines konsultacijas (išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis), aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą, tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Šių paslaugų teikimas negali trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstolių funkcijas.
Antstoliai, kaip ir visi kiti valstybės darbuotojai, privalo vengti pažeidimų. Antstoliams numatyta trijų rūšių atsakomybė: drausminė, civilinė, baudžiamoji ir administracinė. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Tokias bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas, kuris gali liepti skirti vieną iš drausminių nuobaudų: pastabą, papeikimą, teisės teikti paslaugas atėmimą (iki 6 mėn.) ar atleidimą iš antstolių. Antstolių profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas draudžiama privalomuoju draudimu. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Už teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolių funkcijas, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstoliai atsako kaip valstybės pareigūnai.
Šiandien apie antstolius kalbama daug. Dažnai juokaujama, kad ten, kur pasirodo antstoliai, laukia nelaimės. Dėl tokio visuomenės požiūrio, antstoliai turi turėti ne tik didžiulį žinių bagažą, bet ir pasižymėti stipriu charakteriu ir ryžtingumu – šių savybių reikia norint sąžiningai ir teisingai vykdyti antstolių veiklą bei numalšinti galimus konfliktus.
