Renkantis sėklas, akis ne kartą gali užkliūti už hibridinių veislių sėklų pakuotės, kur veislės pavadinimą papildo didžioji raidė „H“. Specialistų teigimu, hibridai – geresnis pasirinkimas nei standartinių veislių sėklos – derlius didesnis, atsparesnis ligoms bei kenkėjams, o ir skonis bei išvaizda ne ką prastesni nei įprastų veislinių augalų. Tai patvirtina ir agrofirmos „Sėklos“, valdančios didžiausią sėklų ir kitų sodo / daržo prekių parduotuvių tinklą „Žalia stotelė“, atliekami bandymai, kurių metu išbandytos puikiai Lietuvos klimato sąlygomis augančių hibridinių veislių sėklos.
„Išvesti hibridines sėklas – ilgas, sudėtingas ir gana brangus procesas. Šios sėklos gaunamos kryžminant tos pačios rūšies skirtingos veislės „tėvinius“ ir „motininius“ augalus, pasižyminčius geriausiomis skonio, derlingumo, atsparumo ligoms ir kenkėjams savybėmis. Iš tokių sėklų užaugę augalai paveldi geriausius kryžmintų veislių ypatumus, – sako tinklo „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė. – Kadangi hibridų sėklų išvedimas yra toks sudėtingas, šios sėklos atitinkamai ir kainuoja šiek tiek brangiau nei veislinės. Tačiau tai tikrai atsiperka, ypač tiems, kurie mėgsta išbandyti ką nors naujo, atrasti skonius ir spalvas savo darže“.
Pasak specialistės, patiems pasiruošti hibridines sėklas yra neįmanoma, nes reikia turėti tam tikrų savybių turinčius augalus – „tėvą“ ir „motiną“. Nusprendus hibrido sėklų gauti iš jau pasėto hibrido, taip pat nepavyks, nes išaugęs augalas gali pasižymėti tik vieno iš tėvų savybėmis.
Išbandyti hibridus verta, nes yra išvesta daugybė labai skanių, atsparių ligoms, įdomių spalvų bei formų veislių. Nenorintiems eksperimentuoti, L. Kunigiškytė pataria rinktis jau išbandytas auginti Lietuvoje sėklas. Kaišiadorių r. esančiuose bandyminiuose laukuose agrofirma „Sėklos“ jau antrus metus atlieka eksperimentus, kurių metu lyginami rinkoje esantys hibridai su planuojamais įvesti naujai. Šių bandymų tikslas – nustatyti, kokios veislės yra tinkamiausios konkrečios šalies klimatui ir duoda gausiausią derlių.
Remiantis 2014 m. tyrimų rezultatais, galima išskirti kelių daržovių hibridų veisles, kurias sėti dar nevėlu: tai trumpavaisiai agurkai ‘Rodničiok Natur H‘, ‘Merengue H‘, kurių vaisiai tinkami vartoti švieži, marinuoti bei rauginti; ilgavaisiai agurkai – ‘Superstar H‘; morkos – ‘Stanford H‘ bei viena iš nedaugelio morkinėms musėms atsparių veislių ‘Flyaway H‘; daržiniai špinatai ‘Emilia H‘ bei ‘Red cardinal H‘, kurių lapeliai žali su rausvomis gyslelėmis, rausvu koteliu. L. Kunigiškytė patikina, kad pasėjus šias sėklas, galima tikėtis gero derliaus ir pataria sėklas pirkti tik iš patikimų tiekėjų – tuomet tikrai neteks nusivilti nei derliumi, nei savo sodininkystės gabumais.
Agrofirma „Sėklos“ vienintelė Lietuvoje atlieka sėklų eksperimentus bandyminiuose laukuose. 2014 m. iš viso ištirta 10 skirtingų daržovių rūšių, 50 skirtingų veislių. Į 2015 m. asortimentą įtrauktos tik tos veislės, kurios parodė gerus rezultatus, t. y. buvo pripažintos tinkamos auginti ir derančios gerą derlių Lietuvos klimato sąlygomis. Šiuo metu bandyminiuose laukuose tiriamos dar 67 naujos veislės.
