Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento duomenimis, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sparčiai didėja. Vilniaus apskrityje sergamumo gripo ir ŪVKTI rodiklis pirmąją šių metų savaitę siekė 102,16 atvejų 10 tūkst. gyventojų, vaikai (0-17 metų) sudarė 45,2 proc. visų susirgusiųjų. Vilniaus apskrityje buvo hospitalizuota 40 asmenų, iš jų – du vyresnio amžiaus (virš 80 m.) asmenys, gydyti intensyviosios terapijos skyriuose, mirė.
Dėl sezoninio gripo kasmet miršta nuo 250 tūkst. iki 1 mln. žmonių visame pasaulyje, iš kurių 28-111,5 tūkst. – jaunesni kaip 5 metų amžiaus vaikai. JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centro teigimu, su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau nei oficialiai registruojama. Preliminariniais duomenimis, Lietuvoje 2009-2010 m. dėl pandeminio gripo mirė 23 žmonės.
Gripas yra neprognozuojama liga. Ji priklauso nuo daugelio dalykų – gripo viruso sudėties, laiko, kada vakcina yra prieinama ir pradedamas skiepijimas, besiskiepijančių žmonių skaičiaus, gripo vakcinos atitikimo cirkuliuojantiems gripo virusams ir kt.
Gripo virusas dažniausiai plinta oro-lašeliniu keliu – kosint, čiaudint ar kalbant. Retesnis galimas viruso plitimo kelias – per aplinką – liečiant užterštus paviršius, o vėliau burną ar nosį
Ligai būdinga staigi pradžia. Pirmieji simptomai pasireiškia per 1-4 dienas, virusui patekus į organizmą. Gripas gali pasireikšti tiek lengva, tiek ir sunkia ligos forma, o kartais – sukelti mirtį. Susirgę gripu dažnai jaučia kai kuriuos arba visus šiuos simptomus – karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu (svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visiems susirgusiems gripu gali pasireikšti karščiavimas), kosulys, gerklės skausmas, varvanti ar užgulta nosis, raumenų ar kūno skausmai, galvos skausmas, nuovargis. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas, šie simptomai dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems.
Sergantys žmonės skleidžia virusus daugiau nei pusantro metro atstumu, o vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti iki keturių imlių žmonių. Dauguma neturinčiųjų ligos klinikos gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš simptomų atsiradimą ir iki 5-7 dienų susirgus. Tai reiškia, kad žmogus gali platinti gripo virusą prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams.
Gripo epidemijų metu būdingas padidėjęs gyventojų mirtingumas dėl gripo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimai
Dažniausia gripo komplikacija – antrinė bakterinė (S. pneumoniae, H. influenzae, S. aureus ir kt.) pneumonija. Retos, bet sunkios komplikacijos yra pirminė virusinė pneumonija, meningoencefalitas, miokarditas, perikarditas. Sergant gripu, gali paūmėti ne tik kvėpavimo sistemos lėtinės ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.
Maždaug 90 proc. visų gripo sukeltų mirčių yra 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje ir kitose apibrėžtose rizikos grupėse.
Vis daugiau žmonių renkasi efektyviausią apsaugos priemonę – skiepus
Pagrindinė (specifinė) gripo profilaktikos priemonė, leidžianti mažinti gripo keliamą žalą visuomenės sveikatai – rizikos grupėms priklausančių asmenų profilaktinis skiepijimas sezoninio gripo vakcina. Persirgus ar pasiskiepijus įgyjamas imunitetas tik tam tikram gripo viruso potipio variantui. Todėl nuo gripo reikia skiepytis kiekvienais metais. Nors geriausias laikas skiepijimuisi nuo sezoninio gripo yra gripo sezono pradžia, tačiau rekomenduojama skiepytis viso gripo sezono metu.
Kasmet nuo 2007 metų Lietuvoje valstybės biudžeto lėšomis nuo gripo skiepijami PSO ir Europos Komisijos rekomenduojamų rizikos grupių asmenys:
– sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis,
lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
– gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose, nepriklausomai nuo amžiaus;
– sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
– 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys;
– nėščiosios.
Svarbu nepamiršti ir nespecifinės profilaktikos priemonių
Sergantys žmonės turėtų likti namuose ir vengti kontakto su sveikais žmonėmis. Labai svarbu dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu. Nesant muilo ir vandens, rankų dezinfekcijai reikėtų naudoti priemones, kurių pagrindas yra alkoholis. Patalynė, stalo įrankiai ir indai turi būti kruopščiai plaunami, jais neturi būti dalinamasi su kitais žmonėmis. Be to, namuose, darbe ir mokykloje turi būti dažnai vėdinamos patalpos ir valomi visi dažniausiai liečiami paviršiai.
Jeigu priklausote rizikos grupei, o Jūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje šiuo metu dėl vakcinos trūkumo nėra galimybės pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, apie tai galite pranešti NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriui el. p. jolanta.kuklyte@nvsc.lt arba telefonu (8 5) 264 9663. Susisiekę su Jumis, suteiksime informaciją apie galimybę nuo sezoninio gripo pasiskiepyti kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Jolanta Kuklytė
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus
Vyr. specialistė
