Artėjančia pavasario švente – šv. Velykoms – džiaugiasi visi, bet budrumo prarasti nepatariama. Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės duomenys rodo, kad vidutiniškai per parą ne švenčių dienomis užfiksuojamos 2,5 vagystės iš būsto, bet ilgaisiais šventiniais savaitgaliais jų skaičius išauga 3-5 kartus.
Remiantis bendrovės statistika matyti, kad praėjusiais metais turto vagysčių skaičius itin išaugo būtent per šv. Velykas ir žiemos šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. „Tai progos, kai žmonės dažnai vyksta pas gimines ir artimuosius iš didesnių miestų į mažesnius ir palieka savo namus tuščius. O kuo tolimesnė ir ilgesnė būsto šeimininkų išvyka, tuo geresnę progą turi vagys“, pastebi vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Šiemet draudimo ekspertai taip pat pastebėjo, kad pranešimų apie vagystes kelis kartus nei įprastai pagausėjo, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį bei tomis dienomis, kai Vilniuje šurmuliavo Kaziuko mugė.
Pasak A. Juodeikio, nuosavų namų gyventojai dėl turto vagysčių įprastai patiria didesnių nuostolių negu žmonės, gyvenantys butuose. Didžiausia buvusi kliento žala dėl vagystės iš buto 2017 metais buvo įvertinta beveik 8 tūkst. eurų, o didžiausia žala iš privataus nuosavo namo siekė net 44,5 tūkstančio eurų.
„Ilgamečiai tyrimai atskleidžia, kad daugiausia nuostolių padaro vagys, kurie veikia gaujomis, įdėmiai stebi pasirinktą būstą, renka informaciją apie kaimynus ir savininkų gyvenimą: įpročius, pomėgius, dienotvarkes. Dalį žinių nusikaltėliai gauna iš socialinių tinklų, dalį – gyvai stebėdami pasirinktą taikinį. Jie itin vertina informaciją apie šeimos turtą, pajamas, pirkinius. Nusikaltimą vagių gaujos suplanuoja labai nuosekliai, numato daugumą galimų kliūčių ir veikia kone sekundžių tikslumu“, – teigia Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Šiemet Lietuvoje gyventojų laukia šv. Velykų ir dar du šventiniai ilgieji savaitgaliai, kai pagausės išvykų ir namai ilgesnį laiką liks tušti. Draudimo ekspertai perspėja žmones pasirūpinti namų saugumu iš anksto, taip pat viešai neskelbti apie tolimų kelionių planus, nedemonstruoti namuose turimų brangių daiktų, nes tokia informacija socialiniuose tinkluose kaip mat patraukia vagių dėmesį.
„Vagystė nėra vien turto praradimas. Kai po ilgojo savaitgalio grįžusi šeima randa sujauktus namus, suniokotus daiktus, ją neretai ištinka šokas. Pojūtis, kad namuose buvo ir po asmeninius daiktus kuitėsi svetimi žmonės, nustelbia net pačius ryškiausius ilgojo savaitgalio švenčių įspūdžius“, – moralinę žalą apibūdina A. Juodeikis ir atkreipia dėmesį, kad kuo daugiau kliūčių vagys matys, tuo tikimybė, kad imsis konkretaus būsto vagystės mažės.
„Vaizdo kameros, rakinama laiptinė, tvirtos durys, kokybiški langų rėmai, geros spynos, prie saugos tarnybos pulto prijungta būsto signalizacija ir kiti turto saugumo sprendimai – kiekviena iš išvardytų priemonių yra didelis apsunkinimas ilgapirščiams. O kliūčių skaičius daro įtaką vagių planams ir sprendimams, kurį taikinį pasirinkti“, – sako draudimo ekspertas.
Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovė
