Nuo seno sakoma: ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi, ir užsienio kalbų mokymasis yra puikus to įrodymas. Deja, daugybė žmonių nėra gabūs įsiminti sudėtingus kitos kalbos žodžius ar gramatiką, dėl to per visą gyvenimą pramoksta vieną ar dvi užsienio kalbas arba taip ir lieka tik gimtakalbiai. Visgi, tiek anksčiau, tiek ypač dabar, pasitaiko situacijų, kai prireikia tikslaus vertimo iš vienos kalbos į kitą, ir padėti tokiose situacijose gali profesionalūs vertėjai. Tiesa, jų darbą daugelis dar tebevertina žiūrėdami pro rožinius akinius, neva tekstui išversti reikia vien žodyno ir šiek tiek laiko. Pačių vertėjų teigimu, kruopštumo, kantrybės bei įvairių žinių reikalaujantis vertėjo darbas yra išties sudėtingas ir gali trukti nuo kelių dienų iki ištisų savaičių.
Kuo ypatingas ir sunkus yra vertėjo darbas ir kokiems asmenims dažniausiai reikalingi vertimai iš įvairių kalbų, pasakoja jau 17 metų veikiančio vertimo biuro „Runos“ vadovė Edita Tarasovaitė.
Populiariausios kalbos – anglų ir rusų
Nenuostabu, kad anglų kalbai užimant populiariausios užsienio kalbos pozicijas, vertimų iš šios kalbos poreikis auga. 508 milijonai žmonių visame pasaulyje kalba angliškai ir šis skaičius kasmet tik auga. Tačiau tokia statistika dar nereiškia, kad kiekvienas puikiai kalba, rašo ar teisingai išgirsta angliškus žodžius. Pagrindinės anglų kalbos gramatikos taisyklės bei elementariausias žodynas, deja, bet menkai padeda, kai kalbama apie sudėtingus medicininius ar techninius tekstus. Panaši situacija išlieka ir su rusų kalba. Iš vienos pusės: rusiškai šiandien kalba dar gana didelė dalis žmonių, ypač rytų Europoje; kita vertus, – jaunimo tarpe rusų kalba vartojama vis rečiau. Nepaisant šio fenomeno, vertimai iš rusų kalbos irgi dažni. Kaip sako E. Tarasovaitė, neskaitant kalbų-lyderių – anglų bei rusų kalbos – vertimai iš skandinavų kalbų tampa vis dažnesni. Švedų, norvegų, suomių, danų kalbos paskutiniu metu sparčiai populiarėja, bet dėl savo sudėtingumo jos vis dar retam suprantamos. Tekstai iš tokių egzotiškų kalbų, kaip japonų, kinų, portugalų, vertimo biuruose verčiami ypač retai. Vertimų biuro „Runos“ vadovė tai komentuoja taip: „matyt, kinų, japonų ar kitos egzotiškos kalbos išverčiamos atitinkamose mokymo įstaigose į anglų kalbą ir tik tada duodamos vertimų biurams kaip angliški tekstai.
Vertimo greitis priklauso nuo daug ko
Įprastai per dieną vertėjas išverčia maždaug 5 puslapius teksto. Tai – vidutinė apimtis, jeigu specialistas turi normalų darbo krūvį. Bet realybėje, situacija dažnai yra kiek kitokia. E. Tarasovaitė pasakoja, kad tikslią vertimo trukmę yra labai sunku nustatyti, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kliento poreikių bei konkretaus teksto sudėtingumo. „Labai dažnai žmonėms reikalingi skubūs vertimai, kuomet tekstą parengti kita kalba reikia ko ne per naktį. Į laiką sutilpti dažnai būna sunku ir tada, kai verčiama iš skandinavų kalbų. Jos yra gana retos ir tiksliai įvertinti laiką kartais būna nelengva. Ką jau kalbėti apie specifinius terminus: jų dažnai tenka ieškoti net visą dieną. Juk kalba – yra nuolat kintantis dalykas. Atsiranda nauji terminai, pildosi žodynas – būtent naujadarų ieškoti ir reikia ilgiausiai. Tačiau tai, jokiu būdu, nėra vertėjo kvalifikacijos trūkumas, tai tiesiog kintančios kalbos padarinys“, – sako vadovė. Kitas dalykas yra teksto redagavimas. Jis irgi dažnai būna sumuojamas į bendrą darbo laiką. Ar išverstą tekstą turi redaguoti lietuvių kalbos redaktorius, pirmiausiai derinama su pačiu klientu. Jei žadama tą informaciją publikuoti viešai ir tai nėra ypač skubu, lietuvių kalbos redaktorius imasi atidžiai pertikrinti ir suredaguoti turinį pagal oficialias lietuvių kalbos taisykles. Teksto neviešinimas arba ypač trumpas laiko tarpas, per kurį turi būti atliktas vertimas, gali ir nereikalauti papildomos redaktoriaus peržiūros. Be to, vertimų biuruose dirba gana kvalifikuoti specialistai, kurie tekstus verčia išties profesionaliai.
Vertėjo kompetencijos: nuo kalbos mokėjimo iki pomėgių
Į klausimą, koks žmogus gali dirbti vertėjo darbą, E. Tarasovaitė atsako: „Žinoma, svarbiausias jam keliamas reikalavimas, yra tam tikros užsienio kalbos mokėjimas. Po to labai svarbu, kad tai būtų logiškai mąstantis žmogus. Dažniausiai į vertimų biurus kreipiasi juridiniai asmenys, pavyzdžiui, 95 proc. visų mūsų klientų yra įmonės, užsienio kapitalo kompanijos, advokatų kontoros ir pan., ir jiems reikalingi specifiniai tekstai. Taigi, ir vertėjui ta sritis turi būti ne svetima. Medicininius, techninio profilio vertimus dažnai verčia tos srities profesionalai, puikiai mokantys ir anglų, rusų, norvegų ar kitas kalbas.“ Moteris pabrėžė, jog vertėjai dažniausiai turi du išsilavinimus: „pirmoji vertėjo profesija – atitinkamos srities išsilavinimas, o antroji – kalba.“ Jų darbas neįsivaizduojamas be bendradarbiavimo su kitais specialistais – redaktoriais, medikais, inžinieriais ir pan., kurie padeda paruošti tikslų ir tam tikrų sričių terminus atitinkantį tekstą. Galiausiai, ir pats vertėjas turi domėtis ta sritimi, kurią verčia, antraip terminų tikslumo galima net nesitikėti. „Kartais vertėjas žino, ką žodis reiškia viename kontekste, tačiau net nenumano, kokią reikšmę įgyja kitur. Siekiant išvengti klaidų, versdami tekstus mes ieškome papildomos tos srities literatūros internete, tikriname žodynus ir pan. Teisingai išversti anglišką tekstą vien baigus anglų filologiją – neįmanoma. Reikia pasiremti ir daugeliu kitų šaltinių. Vertimas yra iš tiesų sunkus darbas, nes, jeigu tu verti tekstą, vadinasi tuo metu, nedarai jokių pašalinių darbų ir susikoncentruoji tik ties tekstu“, – sakė moteris.
Nepaisant fakto, jog daugėja žmonių, kurie patys mokosi užsienio kalbų, vertėjai išliks populiarūs dėl teikiamo itin tikslaus ir atsakingo vertimo. Pokalbio pabaigoje vertimo biuro „Runos“ vadovė atskleidė, kad vertimų biurai klientų, greičiausiai, turės ir ateityje: „Juk valymo paslaugos irgi sėkmingai egzistuoja, nors rankose laikyti šluotą mokame visi…“
