Praėjusios savaitės pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) pranešimas, kuriame lyginama aukštojo mokslo situacija Lietuvoje ir Estijoje. Antraštė 2016-02-03 Kauno dienoje „Kodėl estams užteks 3 aukštųjų mokyklų, o Lietuvai reikia 47?“, atkartota daugelyje kitų šaltinių – klaidinanti, nes sugretinti skirtingi dalykai: dar tiktai numatomas didelių valstybinių universitetų skaičius Estijoje palygintas su šiandieniniu Lietuvos visų aukštųjų mokyklų skaičiumi. Kaip žinia, jų tarpe gana daug nevalstybinių (privačių) nedidelių mokyklų, kai kurios aukštosios mokyklos jau planuojamos uždaryti ar sujungti.
Iš tikrųjų abiejų valstybių padėtis šiuo atžvilgiu yra panaši. Lietuvoje yra 47 aukštosios mokyklos (16,2 aukštųjų mokyklų tenka 1 milijonui gyventojų), valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų – 14 (4,8 valstybinio universiteto 1 mln. gyventojų). Estijos statistika: 26 aukštosios mokyklos (20 aukštųjų 1 mln. gyventojų), 6 valstybiniai universitetai (4,6 valstybinio universiteto 1 mln. gyventojų). Taigi, aukštųjų mokyklų tinklas Estijoje šiuo metu yra netgi tankesnis nei Lietuvoje. Gal todėl estai reformas spartina?
„Manau, kad po optimizacijos, kuri Lietuvoje jau keletą metų vyksta ir tikrai tęsis intensyviau, savo aukštųjų mokyklų tinklu ypatingai neišsiskirsime visoje Vidurio Rytų Europoje, taigi, liksime panašūs ir į Estiją“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius doc. dr. Kęstutis Šidlauskas. Pasak jo, šie procesai vyksta visame regione, todėl universitetų ir kolegijų skaičius Lietuvoje taip pat mažės. Kita vertus, pavyzdžiui, Singapūre aukštųjų mokyklų santykinis skaičius viršija mūsų rodiklį, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad ten jų yra per daug arba kad tai savaime yra blogai. Apie šalies aukštojo mokslo lygį negalima spręsti tiktai pagal universitetų skaičių ar jų dydį. Pasaulio universitetų reitingų viršūnėse galima rasti ir mažų universitetų – vien universiteto dydis nelemia mokslo kokybės.
Tai ne vienintelis klaidinantis faktas, sklandantis viešojoje erdvėje. Kiek anksčiau buvo paskelbta ataskaita, kurioje parodyta, kad gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, procentu lenkiame ir ES vidurkį, ir tokias šalis kaip Vokietija, Austrija, Italija. Pasigirdo niekuo nepagrįstos kritikos, kad Lietuvai nereikia tiek aukštųjų mokyklų absolventų. Nepamirškime, kad čia paminėtų šalių ekonomika tebesiremia tradicine, kad ir labai modernizuota, pramone, kuriai reikia daug vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. Mūsų šalies ūkio vystymo strategija – neplėtoti didelių pramonės įmonių, o orientuotis į aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančias technologijas, gamybą, paslaugas (Lietuvos bendrojo vidaus produkto didžioji dalis šiandien sukuriama paslaugų sektoriuje). Tokiai ekonomikai reikia daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu, o daugelyje darbo vietų būtinas universitetinis parengimas. Pabrėžtina, kad tokių šalių, kaip Pietų Korėjos, Japonijos, Kanados, Izraelio, Naujosios Zelandijos, Airijos ir kitų, išsiskiriančių dinamiška ekonomika, technologijų ir mokslo pasiekimais, produktų ir paslaugų inovacijomis, gyventojų su aukštuoju išsilavinimu dalis yra gerokai aukštesnė už lietuviškąjį rodiklį.
Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl investicijos į jų išsilavinimą stiprina Lietuvos pozicijas šiuolaikiniame pasaulyje.
Doc. dr. Kęstutis Šidlauskas
VDU studijų prorektorius
