Tyrimai rodo, kad kenksmingą savo namų aplinką dažnai susikuriame patys, nes dulkėse, ore ir kitose terpėse pavojingos cheminės medžiagos atsiranda, o vėliau į mūsų organizmą patenka iš kasdien naudojamų gaminių, apie kurių galimą poveikį net nesusimąstome.
Atsakymų ir patarimų, kaip sumažinti pavojingų medžiagų kiekį namuose, kaip racionaliai naudoti saugias, aplinkai draugiškas bei efektyvias švaros priemones, visi kviečiami ieškoti lapkričio 20-22 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Eko Logika“.
„2011-2014 metais savanorių namuose bei darbo aplinkoje tyrėme dulkių mėginius. Ieškojome trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių – ftalatų, degumą mažinančių medžiagų bei perfluorintų junginių. Taip pat tyrėme ir toje aplinkoje gyvenančių bei dirbančių savanorių kraują, siekdami patikrinti, ar egzistuoja koks nors ryšys“, – apie Baltijos aplinkos forumo inicijuoto ir vykdyto tyrimo eigą pasakojo forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Minkštos plastmasės gaminiuose, kvepaluose ir statybinėse medžiagose dažnai naudojami ftalatai tirtuose mėginiuose buvo paplitę labiausiai. Leistiną normą daugiausiai – net iki 1000 kartų – viršijo degumą mažinančios medžiagos, kurios ilgą laiką buvo plačiai naudotos elektronikos prietaisuose, balduose ir tekstilės gaminiuose. Tuo tarpu perfluorintų junginių, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip atsparumas riebalams bei vandeniui ir naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse, aptikta tik dviejuose mėginiuose.
„Visų šių medžiagų neigiamas poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas. Tačiau jos vertinamos kaip potencialiai turinčios rimčiausią neigiamą poveikį sveikatai ir siejamos su vėžiniais susirgimais, įtaka endokrininės sistemos ardymui, neigiamu poveikiu embriono vystymuisi, taip pat vaisingumui, imunitetui. Žinoma, viskas yra labai individualu ir tikėtini poveikiai priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, paveldimumo, imuniteto ir begalės kitų kintamųjų. Tačiau tai nereiškia, kad galime į potencialias grėsmes nekreipti dėmesio. Veikiau priešingai“, – tyrimo duomenis komentavo L.Stančė.
Norint išvengti potencialią grėsmę keliančių medžiagų artimiausioje namų aplinkoje, visų pirma, patariama rinktis alternatyvius produktus, kurių sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų nėra arba jų kiekis minimalus.
Jeigu išgirdus tokius tyrimo rezultatus kyla noras intensyviai švarintis, – taip pat sukluskite.
Nors instinktyvus noras švarintis – puikiai suprantamas, tačiau siekiant palaikyti saugią švarą namuose reikia nepamesti galvos. Kiekvienam namų kampui tikrai nereikia atskiro agresyvaus cheminio valiklio.
„Dulkes, kuriose ir kaupiasi kenksmingos medžiagos, valyti geriausia paprastu vandeniu sudrėkintu skudurėliu. Patalpas svarbiau ne išpurkšti cheminiais gaivikliais, bet tiesiog labai gerai išvėdinti. Jei jau reikia valyti nešvarumus ar nuriebalinti paviršius – paprasčiausia soda, citrinos rūgštis ar ekologiškas valiklis, kurio sudėtinės dalys skyla gamtoje, šią užduotį įveiks taip pat efektyviai, kaip ir agresyvūs cheminiai valikliai. Be to, kartais priemonė, kuri po valymo lieka ore bei ant nublizgintų paviršių, yra kenksmingesnė už tas pačias bakterijas, kurias siekėme pašalinti, ir tik padaugina kenksmingų medžiagų kiekį patalpose“, – patarimais dalinosi LITEXPO vyksiančios parodos „Eko Logika“ organizatoriai.
„Eko Logikoje“ kiekvienas besidomintis ras atsakymų ir patarimų, kaip užtikrinti švarą namuose ir racionaliai naudoti saugias, aplinkai draugiškas bei efektyvias buitinės chemijos ir kosmetikos priemones.
Parodos metu veiks ir filmų erdvė, kurioje bus demonstruojami su aplinkosauga ir atsakingu vartojimu susiję filmai, o paskaitų, diskusijų ir konsultacijų metu lankytojai daugiau sužinos apie atsakingą vartojimą bei galės patys išbandyti naujus produktus ir gaminius.
„Šiemet ypač siekiame parodos lankytojams suteikti kuo daugiau praktinės naudos. Tad kviečiame visus nufotografuoti savo kasdien vartojamų produktų etiketes ir atsinešti į parodą bei išstudijuoti jas kartu su ekspertais“, – primena LITEXPO parodos „Eko Logika“ projekto vadovė Gabija Zymonaitė.
Daugiau informacijos: http://www.litexpo.lt/lt/event/94/show
Plačiau apie tyrimus: http://www.pagalvok.lt/tyrimai/
LITEXPO spaudos centro informacija
