Lyčių pusiausvyra – tik 30–44 metų amžiaus gyventojų grupėje
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,7 mln. moterų, tai 255 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų.
2011 m. pradžioje 100 vyrų iki 30 metų amžiaus teko 95 moterys, o 100 pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) vyrų – 180 moterų.
Lietuvoje moterys gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau nei vyrai. 2010 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 78,8 metų (2000 m. – 77,4).
Tekėti ir gimdyti vaikus moterys nusprendžia vis vėliau
2010 m. vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius buvo 26,4 metų, t. y. moterys pirmą kartą tekėjo beveik 3 metais vyresnės negu 2000 m. (23,6 metų). 2011 m. pradžioje kas aštunta moteris buvo išsituokusi, kas septinta – našlė. Išsituokusių moterų buvo 1,6 karto, našlių moterų – 6,6 karto daugiau nei vyrų. Kas ketvirta moteris niekada negyveno santuokoje.
Vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius 2010 m. buvo 26,6 metų (2000 m. – 23,9 metų). Vidutiniškai moteris pagimdė 1,55 vaiko (2000 m. – 1,39). Kas trečias kūdikis gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams. 2010 m. po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai su motina) liko gyventi 7,9 tūkst. Vaikų.
Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis – tarp jaunų moterų ir vyrų
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2011 m. 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis buvo 60,5 ir per metus padidėjo 1,8 procentinio punkto (vyrų – sudarė 60,9 proc. ir padidėjo 4,1 procentinio punkto).
2011 m. darbo neturėjo 104,9 tūkst. moterų (vyrų – 143,9 tūkst.). 2011 m. moterų nedarbo lygis buvo mažesnis nei vyrų ir sudarė 13 procentų (vyrų – 17,8 proc.). Per metus moterų nedarbo lygis sumažėjo 1,4 procentinio punkto (vyrų – 3,4).
2010 m. šalies ūkio pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sudarė 14,6 procento ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje buvo gerokai didesnis negu valstybės sektoriuje ir 2010 m. sudarė 19 procentų (valstybės sektoriuje – 14,2 proc.). Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2010 m. buvo 25–34 metų amžiaus darbuotojų grupėje ir sudarė 16,3 procento, mažiausias – 65 metų ir vyresnių – 10,4 procento.
Populiariausios moterų studijų sritys išlieka tos pačios – humanitariniai, medicinos, pedagogikos ir socialiniai mokslai
2011–2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 procentus visų studentų (kolegijose – 55, universitetuose – 60 proc.).
Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai – 76 procentus juos studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, medicina – 76, pedagogika – 75, ir socialiniai mokslai – 70 procentų.
Didžiausią studijuojančiųjų dalį (76 proc.) moterys sudaro Vilniaus dizaino kolegijoje, 74 procentus – Vilniaus dailės akademijoje ir 73 procentus – Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
2011 m. aukštąsias mokyklas baigė 28 tūkst. moterų, arba 65 procentai visų absolventų. Moterys sudarė 67 procentus įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 178 moterys (57 proc.).
Daugiau kaip pusė aukštųjų mokyklų dėstytojų yra moterys. Kolegijose moterys sudarė 70 procentų, universitetuose – 50 procentų dėstytojų. Iš 23 šalies universitetų tik vienam vadovauja moteris, iš 24 kolegijų – dešimčiai.
Moterys sudaro penktadalį habilituotų daktarų ir profesorių
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla 2010 m. užsiėmė 9,6 tūkst. moterų. Jos sudarė 53 procentus visų šioje veikloje dalyvaujančių darbuotojų. Moterys tyrėjos, turinčios mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, sudarė 45 procentus visų mokslo laipsnį turinčių tyrėjų.
Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose daugiausia (perskaičiavus į visos darbo dienos užimtumą) užimtų moterų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, buvo humanitariniuose ir socialiniuose moksluose – po 59 procentus, gamtos moksluose – 58 procentai (vyrai dominavo technologijos moksluose – 75 proc., ir fiziniuose moksluose – 68 proc.).
Moterys, turinčios habilituoto daktaro laipsnį, sudarė 20 procentų habilituotų daktarų, profesoriaus vardą – 19 procentų visų profesorių. Verslo sektoriuje tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą vykdančių darbuotojų moterys sudarė 31,4 procento, tarp tyrėjų – 30,6 procento. Daugiausia tyrėjų moterų verslo sektoriuje buvo 25–34 metų amžiaus grupėje (32,5 proc.).
Reguliariai internetu naudojasi 72 procentai 25–54 metų amžiaus moterų
Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, reguliariai internetu naudojosi 72 procentai 25–54 metų amžiaus moterų ir 64 procentai šio amžiaus vyrų.
Vyresnėje amžiaus grupėje (55–74 metų) moterys ir vyrai internetu naudojosi panašiai (atitinkamai 23 ir 24 proc.), kaip ir jauniausioje (16–24 metų) amžiaus grupėje (atitinkamai 94 ir 95 proc.).
Statistikos departamento informacija
Kretingos.info
